Paaiškėjo, kiek pabrangs išmanieji telefonai po „Google Play“ apmokestinimo

Kainynas, kuriame surašyta, kokių licencinių apmokestinimo mokesčių „Google“ reikalaus iš išmaniųjų telefonų gamintojų.

Kurie ketinančių prekiauti savo produktais Europos Sąjungoje. Kai kuriais atvejais sumos yra labai solidžios.

Kainyne numatytas mokestis už galimybę įrenginius vartotojams pateikti su iš anksto įdiegtu „Google Mobile Services“ programėlių rinkiniu. Priklausančiam ir „Google Play Store“ programėlių parduotuvė. Kainos įsigalios įrenginiams, kurie bus aktyvuoti nuo 2019 m. vasario 1 dienos.

Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad telefonai brangs arba gamintojai turės įrašyti licencinius mokesčius į savo nuostolių eilutę: „Google“ gamintojams pasiūlys ir atskirus susitarimus, numatančius pilną ar dalinį licencinių mokesčių padengimą, jeigu telefonuose ir toliau bus diegiama naršyklė „Chrome“ ir „Google“ paieška. Patys „Google“ šios nutekintos informacijos nekomentavo.

„Google“ licencijavimo sąlygos Europoje keičiamos dėl to, kad Europos Komisija uždraudė įmonei komplektuoti „Google Chrome“ ir „Google“ paieškos valdiklį (angl. widget) su likusiu programėlių rinkiniu. Iki šiol viešai nebuvo skelbiama, kokia bus būsimų licencijavimo mokesčių struktūra, tačiau nutekintas dokumentas atskleidžia, kad mokesčio dydis priklausys nuo šalies, kurioje telefonas parduodamas ir nuo telefono ekrano taškų tankio.

Kainos:

Europos ekonominės erdvės valstybės buvo sudalintos į tris lygius, kurių aukščiausiame yra Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai. Šioms valstybėms bus taikomi didžiausi mokesčiai: už įrenginius, kurių ekranuose taškų tankis yra didesnis nei 500 ppi, teks primokėti 40 JAV dolerių, jeigu ppi rodiklis yra tarp 400 ir 500, tai mokestis bus 20 dolerių, o jeigu mažesnis – 10 dolerių. Tuo tarpu žemiausiame lygyje atsidūrusios valstybės (jų sąrašo „The Verge“ nepateikia) mažiausias licencinis mokestis bus 2,5 dolerio.

Išaiškinimo, dėl ko taškų tankis ekrane yra vienas iš licencinius mokesčius lemiančių veiksnių, nėra, tačiau tikėtina, kad šiuo rodikliu pasinaudota kaip bendru įrenginio kokybės bei kainos rodikliu: kuo didesnis taškų tankis, tuo brangiau telefonas kainuoja (pavyzdžiui, „Samsung Galaxy S9“ taškų tankis colyje yra 570). Planšetėms bus taikoma visiškai kitokia licencijavimo kainodaros sistema – visose valstybėse ji bus vienoda, maksimalus licencijos mokestis bus 20 dolerių.

Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad kai kurie didesnieji gamintojai išsiderės palankesnes sąlygas, tačiau su naująja apmokestinimo struktūra artimai susipažinę asmenys sakė, jog tikimybė, kad gaunamos nuolaidos bus reikšmingo dydžio, yra menka.

Google Chrome:

Gamintojai, kurie į savo telefonus nediegs „Chrome“ naršyklės, gali ne tik atsimušti į licencinio mokesčio sieną – jie taip pat gali prarasti ir dalį pajamų, gaunamų už naršyklės naudojimą – tokią iniciatyvą, skatinančią gamintojus suteikti pirmenybę jų paslaugoms, „Google“ naudoja jau ganėtinai ilgą laiką. Pasitraukus iš šios skatinimo programos gamintojai, kurie savo įrenginiuose neįdiegia „Chrome“ naršyklės ir jos piktogramos neįsega itin gerai matomoje pradinio darbastalio vietoje, negaus dalies „Google“ pajamų, gaunamų už interneto paieškas.

Europos Komisijos reikalavimai, pateikti „Google“ po antimonopolinio tyrimo ir 4,34 mlrd. eurų dydžio baudos skyrimo, nenumato privalomo licencinio mokesčio reikalavimo, tačiau numato, kad „Google“ suskaidytų savo tradicinį programėlių rinkinį. Teismas išaiškino, kad „Google“, komplektuodami „Chrome“ naršyklę kartu su „Android“ operacine sistema, slopina inovacijas ir užkerta galimybes įrenginių gamintojams pasirašyti geresnes sutartis dėl kitų naršyklių ir paieškos paslaugų išankstinio diegimo.

Nepaisant rekordinio baudos dydžio, numatoma, jog reikalavimas išskaidyti programų paketą „Google“ paveiks labiau nei pati bauda. Tuo tarpu Europos Komisija programų paketo išskaidymą vertina kaip konkurencijos skatinimo būdą, kuriuo galima būtų ilgainiui sumažinti kainas vartotojams ir pateikti jiems daugiau galimybių rinktis.

„Chrome“ ir paieškos langelis yra vienos svarbiausių priemonių, generuojančių „Google“ pelnus. Buvo priimtas sprendimas šias programėles pašalinus iš paketo jų praradimą kompensuoti kiekvieno įrenginio apmokestinimu. Jeigu gamintojai savo klientams vis dar norės pateikti telefonus su kitų „Google“ programėlių rinkiniu. Jeigu gamintojai šį paketą į savo įrenginius diegti norės, jie turės susimokėti licencinius mokesčius. Taip pat sudaryti atskirą susitarimą dėl „Chrome“ ir paieškos diegimo siekiant dalį šių mokesčių kompensuotis. Tikimasi, kad didžioji dauguma gamintojų pasirinks ir toliau vienokiu ar kitokiu pavidalu bendradarbiauti su „Google“. Kadangi būtent per „Google Play Store“ yra platinama didesnioji dalis „Android“ operacinei sistemai skirtų programėlių. Tad jeigu gamintojai norės į savo įrenginius iš anksto įdiegti „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ir kitas populiariausias interneto paslaugas. Paprasčiausias būdas tą padaryti bus susimokant „Google“.

Papildomas mokestis:

Europos Komisijos sprendimo kritikai vertino jį kaip dar vieną mokestį, kuris bus perkeltas ant vartotojų pečių. Panašu, kad naujasis licencijavimo mokestis jų nuogąstavimus patvirtina. Viena iš esminių priežasčių, dėl kurių „Android“ pradėjo dominuoti pasaulinėje rinkoje – tai leidimas sistemą į įrenginius diegti nemokamai. Taip „Android“ įgijo milžinišką pranašumą prieš alternatyvias operacines sistemas, kurių diegimas gamintojams kainavo (pvz., „Microsoft Windows Phone“). O tikimybė, kad licencinis mokestis už „Google“ programėles pavirs aukštesnėmis įrenginio kainomis galutiniam vartotojui, yra labai didelė.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Komentarai