Kriptovaliutų sukčiai nusitaikė į „Android“

Kriptovaliutų kainų šuoliai ir populiarumas tarp vartotojų vilioja kibernetinius nusikaltėlius ieškoti naujų būdų pasipelnyti. Su kriptovaliutomis susijusios sukčiavimo atakos, nukreiptos į kompiuterių vartotojus, jau persikėlė į „Android“ platformą.

Vienas iš sukčius masinančių įrankių yra kriptovaliutos prekybos programėlės, itin populiarios tarp kriptovaliutomis prekiaujančių entuziastų – nusikaltėlius traukia vien tai, kad šių programėlių nėra daug, ne visos oficialios kriptovaliutų keityklos jas turi, tad atsiranda puiki proga vartotojams pasiūlyti fiktyvias aplikacijas.

Pasak ESET saugumo ekspertų, dažniausiai fiktyvių programėlių tikslas yra rinkti prisijungimo duomenis, su kuriais būtų galima perimti vartotojų paskyras ir atlikti norimas finansines operacijas su kriptovaliutomis. Siekdami apgauti vartotojus sukčiai stengiasi sukelti kuo mažiau įtarimo – naudoja gamintojo pavadinimą, oficialios programėlės ikoną ir netgi plagijuoja jos naudotojo sąsajos išvaizdą. Fiktyvios programėlės atrodo patikimai ir dėl teigiamų kitų vartotojų atsiliepimų, kurie yra tokie pat fiktyvūs, kaip ir pačios aplikacijos.

Tarp tokių fiktyvių programėlių – praėjusiais metais „Google Play“ aptiktos kriptovaliutos keityklos „Poloniex“ fiktyvios aplikacijos, kurios, kas kartą pašalinus iš oficialios programėlių parduotuvės, vis pasirodo iš naujo.

Kitas kibernetinių sukčių taikinys – kriptovaliutų piniginės. Tačiau, skirtingai nei prekybos programėlės, sukčius domina ne piniginių slaptažodžiai, o jų privatūs raktai (angl. private keys) ir saugumo frazės. Pasisavinus šiuos duomenis sukčiai gali daryti ką nori, nes privačių raktų negalima atstatyti, kaip slaptažodžio.

ESET saugumo tyrėjai tokių kriptovaliutų piniginių sukčiavimo atvejų pastebėjo su populiaria, atviro kodo „Ethereum“ pinigine „MyEtherWallet“. Per pastaruosius mėnesius „Google Play“ buvo nustatytos kelios programėlės, naudojančios fiktyvias prisijungimo formas su tikslu pasisavinti vartotojų privačius raktus ir mnemoniškas frazes. Kaip ir minėtos „Poloniex“ fiktyvios programėlės, „MyEtherWallet“ neturi savo oficialios mobiliosios aplikacijos.

Be sukčiavimo programėlių saugumo ekspertai tyrė fiktyvias kriptovaliutų pinigines, kurios vilioja vartotojus pervesti savo kriptovaliutas į sukčių pinigines. Toks sukčiavimo būdas remiasi paprasta procedūra – sukčiai paskelbia apie neva generuojamą naujos piniginės viešą raktą ir siūlo vartotojams pervesti savo kripto-santaupas nauju adresu, tačiau netrukus aukos pastebi, kad jų pinigų nebėra.

Taip pat ESET pastebi, kad kriptovaliutų kasyba jau veikia ir „Android“ platformoje. Neseniai „Google Play“ buvo aptikta populiaraus žaidimo „Bug Smasher“ versija, įdiegta nuo 1 iki 5 milijono kartų, kuri be vartotojų žinios kasė „Monero“ vartotojų įrenginiuose.

Yra ir kita sukčiavimo su kriptovaliutų kasyba pusė – vartotojai gali rasti programėlių, kurios neva kasa kriptovaliutas, bet iš tikro terodo reklamas. Sukčiai siūlo kasti net tokias kriptovaliutas, kaip „Ripple“ (XRP), kurios nėra išgaunamos kasybos būdu. Tokių sukčiavimo programėlių veikla nėra laikoma kenksminga, greičiau erzinančia, tad tyrėjai jas priskiria nepageidaujamų programų sąrašui.

Taip pat patariama savo kriptovaliutų prekybos paskyrų ir piniginių prisijungimus apsaugoti su dviejų veiksnių autentifikacijos sprendimais, naudoti mobiliesiems įrenginiams skirtas antivirusines programas, kurios blokuoja kenksmingas aplikacijas, ir laiku atnaujinti „Android“ operacinę sistemą bei naudojamas programas.

Daugiau apie „Android“ kriptovaliutų sukčiavimo atakas rasite ESET tyrimo ataskaitoje „Cryptocurrency scams on Android“.

 

Šaltinis: sprendimaiverslui.lt

Komentarai