Kompiuterio saugumas, patarimai iš šnipinėjimo meistrų

Įjunkite automatinius programinės įrangos atnaujinimus

Tai nėra pati geriausia apsaugos technika, bet norint užtikrinti saugumą, reikia pradėti nuo pagrindų, juk tvirtas pamatas visada yra svarbiausia. Įsitikinkite, kad jūsų operacinė sistema yra atnaujinta. Todėl patartina, kad būtumėte įsijungę automatinius Windows naujinimus.
Tai padaryti yra gana paprasta: pirma, paprasčiausiai eikite į Sistema ir sauga per „Windows“ valdymo skydą (control panel). Spustelėkite Įjungti arba išjungti automatinius naujinimus, pasirinkite Diegti naujinimus automatiškai.

Užšifruokite savo kietąjį diską

Naudokite „BitLocker“ šifravimo įrankį. Šis įrankis galimas „Windows 7“ „Enterprise“ ir „Ultimate“ versijose, taip pat „Pro“ ir „Enterprise“ „Windows 8“ versijose. „BitLocker“ užšifruoja visus duomenis laikomus kietajame diske, ir veikia toliau foniniame rėžime, apsaugodama kompiuteryje esančius duomenis nuo nesankcionuoto priėjimo.
„BitLocker“ yra puiki pirmoji gynybos linija, kurią galima įjungti vos keletu paspaudimų. Tačiau, jei esate susirūpinęs, kad viso disko šifravimo technologija gali būti nesaugi, galite rasti daug alternatyvių metodų savo duomenų užšifravimui.

Uždenkite internetinę kamerą

Integruotos internetinės kameros yra puikios vaizdo pokalbiams, bet taip pat tai yra puikios priemonės įsilaužėliams šnipinėti vartotojus. Ir jūs niekada nežinosite, kad buvote stebimi: nors kameros indikatoriaus lemputė turėtų užsidegti, kai kamera suveikia, bet programišiai rado būdų, kaip išjungti tam tikrų nešiojamų kompiuterių modelių kameros švieseles.
Todėl visada laikykite kamerą uždarytą, o jeigu jūsų kompiuteryje topadaryti negalima, paprasčiausias būdas, nenaudojant jokių pažangių technologijų, yra tiesiog užklijuoti kamerą su nepermatoma lipnia juosta. Jei nerimaujate, kad lipnūs likučiai gali sugadinti kamerą, uždėkite mažą gabalėlį popieriaus ant objektyvo.

Išjunkite integruotą mikrofoną

mikrofono saugumasTaip pat, kaip per internetinę kamerą įsilaužėliai gali jus stebėti, taip ir per jūsų nešiojamojo kompiuterio įmontuotą mikrofoną – paprastai įjungtą pagal nutylėjimą, gali nuotoliniu būdu pasiklausyti jūsų pokalbių.

Siekiant užtikrinti, kad niekas negalėtų klausytis jūsų pokalbių namuose ar biure. Spustelėkite „Pradėti“
„Valdymo skydas“  „Tvarkyti garso įrenginius“,  spustelėkite skirtuką „Įrašymas“, pasirinkite savo nešiojamojo kompiuterio įmontuotą mikrofoną ir išjunkite jį.

Išjunkite nereikalingas tinklo paslaugas

Nors neįmanoma pilnai apsisaugoti nuo įsilaužėlių, bet jūs neturėtumėte palengvinti jiems pasiekti jų tiklą. Išjunkite su tinklu susijusius protokolus ir paslaugas, kurių jums nereikia ir nenaudojate, nes per juos užpuolikai galėtų pasinaudoti prieiga prie jūsų failų ir įrenginių. Patartina išjungti tokias paslaugas , kaip „Bluetooth“, „Ipv6”, o jeigu internetu naudajatės per laidą, išjunkite ir “Wi-Fi”. Ir jei nesinaudojate failų ir spausdintuvų dalinimuosi tinkle, įsitikinkite, kad dalinimasis yra išjungtas, taip, užtikrinsite papildomą saugumą, kurį taip pat rekomenduoja „Microsoft“. Intrukcija, kaip tai padaryti čia.

Sugriežtinkite savo paskyros parametrus.

Užtruksite tik keletą minučių keisdami „Windows“ vartotojų nustatymus. Nedaug laiko ir pastangų reikalaujančios saugumo priemonės žymiai padidina jūsų saugumą. Geras pirmasis žingsnelis yra išjungti visas svečių (Guest) paskyras, įsitikinti, kad slaptažodis yra nustatytas kiekvienai paskyrai ir,
kad yra išjungtas automatinis prisijungimas.
Be to, nustatykite ekrano užsklandą kuri įsijungtų per pagrįstai trumpą neaktyvumo laiką: nuo 1 iki 5 minučių. Norėdami tai padaryti, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite darbalaukį, pasirinkite „Personalize meniu“, tada spustelėkite „Screen Saver“. Įsitikinkite, kad pasirinkote tęsiant rodyti prisijungimo langą. Žinoma, prieš atliekant šį žingsnį turėtumėte būti susikūrę
vartotojo slaptažodį.
Galiausiai, reikia nustatyti, kad vartotojai turėtų įvesti savo sistemos slaptažodį, jei kompiuteris buvo neaktyvus. Norėdami nustatyti šią parinktį, spustelėkite „Control Panel“, „Power Options“ ir „Require a password on wakeup“ stulpelyje, pasirinkite „Require a password recommended“

Neskaitykite el. pašto per administratoriaus paskyrą

Naršymas internete per vartotojo paskyrą su administratoriaus teisėmis yra lyg vaikščiojimas vakare, prastame rajone, su savo namų raktais, pinigine ir telefonu rankose. Tai būtų lyg savo asmeninių daiktų ir duomenų siūlymas piktavaliams.

Norint išvengti tokios rizikos, patarimas yra vengti naršymo internete per paskyrą su administratoriaus teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad daugėja įsilaužimo atvejų per elektroninius laiškus, tai gera idėja, jūsų pašto dėžutės saugumui padidinti. Ši praktika neapsaugos jūsų nuo sukčiavimo apsimetant kažkuo kitu bandymų, kai bandoma apgauti jus, kad įvestumėte savo slaptažodį, todėl pasirūpinkite ir apsauga nuo el. laiškų kai apsimetama kažkuo kitu.
Nors laikantis šių patarimų, jūs gerokai padidinsite savo kompiuterio saugumą, tačiau garantuoti, kad į jūsų kompiuterį įsilažti bus neįmanoma negalime.

Šaltinis: http://www.pcworld.com/article/2048974/pc-security-nsa-style-7-tips-from-the-spymasters.html

„Yahoo!“ aplenkė „Google“

 

„Yahoo!“ aplenkė „Google“Pirmą kartą per dvejus metus „Yahoo!“ aplenkė „Google“ tarp JAV interneto vartotojų.

„Yahoo!“ sulaukė daugiau interneto vartotojų Jungtinėse Amerikos Valstijose nei „Google“ liepos mėnesį, tokio postūmio interneto lygoje įmonė sulaukė pirmą kartą per dvejus metus.

Pagal „comScore“ reitingus, beveik 197 milijonai interneto vartotojų aplankė Yahoo! svetainę praėjusį mėnesį, o „Google“ aplankė 192 milijonai internautų. Paskutinį kartą „Yahoo!“ buvo aplenkusi „Google“ 2011 metų gegužės mėnesį.

Pagerėjimas rodo, kad pokyčiai kuriuos inicijavo nauja vadovė, Marissa Mayer prieš tai dirbusi „Google“, parodė gerus rezultatus. Mayer atnaujino „Yahoo!“ pagrindinį puslapį, taip pat pašto ir oro paslaugas.

Į „Yahoo!“ lankytojų skaičių nėra įtraukta „Yahoo!“ „blog’ų“ platforma „Tumblr“, kuri su 38 milijonais

vartotojų užima 28-ąją vietą tarp populiariausių svetainių. Jeigu „Yahoo!“ ir toliau rodys tokius puikius rezultatus, gali užimti svarbią poziciją.

Tačiau „comScore“ duomenys parodo tik dalinį vaizdą, nes jis neįtraukia mobiliųjų telefonų vartotojų, kurie dabar sudaro didelę „Google“ vartotojų dalį.

Šaltinis: http://www.theguardian.com/technology/2013/aug/22/yahoo-beats-google-website-visitors

5 dalykai kaip jūs patys padedate programišiams pavogti jūsų tapatybę

tapatybės vagystė

Tapatybės vagystė yra tik baisi naujienų antraštė, iki tol, kol tai neatsitinka jums. Tai nusikaltimas įvykdomas neįtikėtinai dažnai, atsižvelgiant į JAV teisingumo departamento duomenis, kuriuose įvertinta šių nusikaltimų žala siekia 6,4 milijardo dolerių kiekvienais metais. Apie tris procentus JAV namų ūkių nukenčia dėl tapatybės vagystės, tai sudaro apie 3,6 mln šeimų kasmet. Kaip vagys vagia mūsų informaciją?

Naudojimasis visuomeninėmis “Wi-Fi” prieigomis

Visuomeninės „Wi-Fi“ prieigos yra patogios ir gali padėti jums sutaupyti daug laiko bei pinigų, bet patogumo kaina gali būti didelė, kai kalbama apie tokį dalyką, kaip tapatybės vagystė. Bet kokia prieiga prie informacijos ar duomenų siuntimas per belaidį ryšį gali būti nesaugūs ir jūsų duomenys gali būti pavogti, įskaitant slaptažodžius, sąskaitų numerius, asmenines nuotraukas, taip pat asmeninius duomenis, pavyzdžiui, socialinio draudimo numerius ir verslo duomenis. Vietoj įprastinio naudojimosi „Wi-Fi“ prieigomis per telefoną, geriau naudokite VPN (virtualus privatus tinklas).

Prekių užsisakymas iš nesaugių svetainių

Kai internetas buvo naujas, žmonės būdavo atsargesni, tikrindavo ar adreso juostoje yra saugumo simbolis. Kai pirkimai internetu tapo kasdienybe, žmonės užsisako iš nesaugių svetainių, net negalvodami apie tai. Verslą internetu vykdykite tik su patikimomis bendrovėmis, ir visada patikrinkite saugumo piktogramą prieš įvesdami mokėjimo informaciją. Naudokite išankstinio mokėjimo debetinę kortelę pirkimams internetu, kad galimybės būtų ribotos įsilaužimo atveju.

Dokumentų išmetimas į šiukšliadėžes

Ar jūs nerūpestingai išmetate savo apmokėtas sąskaitas, banko išrašus ar kitus, kad ir senus dokumentus su jūsų duomenimis? Daugelis vagių taikosi į šiukšles, žinodami, kad dažnai žmonės išmetame visą informaciją, kurios reikia atidaryti kredito sąskaitas, netikras banko sąskaitas, ir imti paskolas jūsų vardu. Investuokite į smulkintuvą, pageidautina skersinio pjaustymo smulkintuvas maksimalaus saugumo užtikrinimui.

Asmeninės informacijos skelbimas socialiniuose tinkluose

Kokios informacijos reikia tapatybės vagims? Jūsų gimimo data, augintinio vardas, mamos mergautinė pavardė, jūsų darbovietė, ir visa kita informacija, kuri yra lengvai prieinama socialiniuose tinkluose. Niekada nebendraukite su nepažystamaisias ir neatskleiskite savo asmeninės informacijos, ir niekada nemanykite, kad jūsų duomenys socialiniuose tinkluose yra saugūs. Taip pat neskelbkite kada išvykstate atostogauti, nes tai gali būti puiki proga vagims įsilaužti į jūsų namus, neskelbkite savo telefono numerio, netgi tada jeigu jis pasikeitė ir jūsų draugai jo neturi. Jeigu reguliariai naudojatės socialiniais tinklais, naudokitės apsaugos paslaugomis, tokiomis kaip LifeLock’s identity theft services.

Naudojimasis bankomatais ir kitais debetines korteles nuskaitančiais aparatais

Prietaisas vadinamas separatoriumi (angl. skimmer) gali būti lengvai patalpintas į bankomatus ir debeto kortelių aparatus. Prietaisas leidžia aparatui veikti normaliai, todėl jūs niekada neįtarsite, kad kažkas yra negerai, bet jis pavagia jūsų kortelės numerį ir PIN kodą. Tada vagys gali ištuštinti jūsų sąskaitą ir jūs nieko nepastebėsite, iki kol bandysite apmokėti sąskaitą ir jūsų kortelė bus atmesta. Jūsų bankas gali pasiūlyti pasinaudoti pagalba, tačiau jūsų sąskaita bus tuščia tam tikrą laiką, kol bankas vykdys tyrimą. „LifeLock“ paslauga ir iš anksto apmokėtos debeto kortelės yra taip pat naudingos šiems tikslams. Jie gali pavogti tai, kas yra kortelėje, bet bent jau nebūsite sutrikdyti, kol lauksite kada bus grąžinti pinigai į jūsų sąskaitą. Informacinės technologijos yra tikrai labai patogios naudotis, bet jos taip pat yra mažiau saugios. Visada įvertinkite šių patogumų naudą ir tapatybės vagystės tikimybę. Kartais tai tiesiog nėra verta rizikos.

Šaltinis: http://www.securitygeeks.net

Kaip saugiai ištrinti svarbius failus iš kietojo disko kurio nebenaudosite

Kai ištrinate failą, jis niekur nedingsta iš kietojo disko – net tada, kai jūs ištuštinate šiukšlinę. Faktiniai bitai išlieka įrašyti diske, kol nebūna įrašyti kiti failai senųjų vietoje. Net tada, kai suformatuojate diską, failai vis dar yra pasiekiami tiems, kurie nori ir žino, kaip juos perskaityti.

 Jei norite užtikrintai ir saugiai ištrinti failą, arba visą kietojo disko turinį, jums prireiks programinės įrangos, kuri perrašys vietas kuriose buvo failai. Laimei, yra keletas nemokamų programų, kurios gali tai padaryti.

eraser-100039127-medium

Pirmiausiai rekomenduojame „Eraser„, kuris susijungia su „Windows Explorer“. Kai jis įdiegtas, jūs galite tiesiog dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite failą arba aplanką ir pasirinkite „Eraser“. Yra galimybė ištrinti failą, kitą kartą paleidus sistemą, patogu jei Windows negali ištrinti failų iškart.

Kitas variantas: galite ištrinti failus įprastu būdu, ištuštinti šiukšlinę, tada naudoti „CCleaner“ savo disko laisvos vietos perrašymui. Tai labai naudinga priemonė galinti dirbti su visomis popoliariausiomis „Windows“ versijomis. Šį „Drive Wiper“ įrankį rasite „Tools“ kortelėje.
ccleaner-100039128-large

Abi šios programos siūlo įvairius valymo metodus, kurios perrašo diską kelis kartus. Tai reiškia, kad perrašyti failus 35 kartus yra saugesnis būdas, nei perrašyti juos tik vieną kartą.

Kaikas dar: jei turite labai svarbius failus ir norite saugiai ištrinti, turite juos pirmiausiai užšifruoti. Rekomenduojame nemokamą, atviro kodo „Truecrypt“.

Šaltinis: http://www.pcworld.com

„Google Chrome“ prieš „Internet Explorer“: Kurį naudoti geriau?

„Google Chrome“ prieš „Internet Explorer“

 

Interneto naršyklės pasirinkimas gali neatrodyti kaip svarbus sprendimas, tačiau kai kuriais atvejais tai gali įtakoti ne tik naršymo greitį internete, tačiau ir viso jūsų kompiuterio našumą. Teisingas naršyklės pasirinkimas priklausys iš dalies nuo to, kam norėsite ją naudoti. Jei narsyklę naudojate el. paštui ir mažai naršote, beveik bet kuri naršyklė tiks jūsų poreikiams tenkinti. Tačiau, kai kuriais atvejais viena naršyklė gali geriau atitikti jūsų poreikius. „Google Chrom“ ir „Internet Explorer“ yra dvi naršyklės dažniausiai naudojamos tiek Mac, tiek PC sistemose. Trumpai apžvelgsime jų skirtumus, kad padėtume nuspręsti kuri labiau atitinka jūsų poreikius.

Greitis

„Chrome gerokai pranoksta konkurentus puslapių atidarymo arba naujų kortelių tame pačiame naršyklės lange įkėlimo greičiu. Jei greitis jums yra aktualiausias kriterijus, daugiau laiko sutaupysite naudodami „Chrome“ nei „Explorer“. Tiesą sakant, kai kurie tyrimai rodo, kad su daugiau kaip devyniasi aktyviais skirtukais, „Chrome“ įkels puslapį bene du kart greičiau nei „Explorer“. Nors tai tik keleto sekundžių skirtumas, bet naršant keletą valandų su „Chrome“ sutaupytumėte nemažai laiko.

PDF

PDF failus galite peržiūrėti tiek su „Chrome“, tiek su „Explorer“ naršyklėmis, tačiau „Explorer“ turi gamyklinį šių failų palaikymą, o tai reiškia, kad jums nereikia nieko papildomai atsisiųsti norint peržiūrėti savo PDF dokumentus. Jei naudojate „Chrome“, jums reikės rankiniu būdu įtraukti „Adobe“ atsisiuntimą prieš jums peržiūrint tuos pačius failus. Beto „Explorer“ palaiko daugiau PDF savybių be papildomų priedų, pavyzdžiui, PDF miniatiūras ir puslapių numeracijos peržiūrą ar  puslapių paiešką.

Plėtiniai

„Google Chrome“ ir „Internet Explorer“ siūlo galimybę pridėti plėtinių, dar vadinamų papildiniais, kurie gali atlikti funkcijas, kurių nėra gamyklinėje naršyklės versijoje. Pavyzdžiui, galbūt norėsite derinti savo socialinių tinklų profilius vienoje naršyklėje. „Google Chrome“ turi savo papildinių parduotuvę, kurioje galite rasti naujų plėtinių, o „Internet Explorer“ remiasi daugiausia trečiųjų šalių papildiniais, kurie yra atsisiunčiami iš viso interneto. Bet naršyklės plėtiniai gali būti pašalinti, todėl nereikalingi papildiniai neliks jūsų naršyklėje amžinai.

Privatumas

Abi naršklės „Chrome“ ir „Explorer“ siūlo privatųjį naršymą. „Chrome“ vadina tai naršymą svetimu vardu (incognito browsing), o „Explorer“ traktuoja tai tiesiog kaip privatų naršymą. Kol naudosite šį rėžimą, jūsų naršymo istorija nebus įrašyta, kuri įprastai yra saugoma jūsų kompiuteryje. Tiek „Chrome“ naršymo svetimu vardu, tiek „Explorer“ privataus naršymo metu slapukai nebus saugomi, todėl jūs nepaliksite net mažiausių pėdsakų.

Abi mūsų aptariamos naršyklės yra nemokamos, todėl jei jūs pabandysite vieną ir nuspręsite, kad ji nėra jums tinkama, galėsite lengvai pereiti prie kitos. Jūs netgi galėsite perkelti savo profilių vardus ir slaptažodžius ar kitus duomenis iš vienos naršyklės į kitą. Tačiau atminkite, kad kiekviena naršyklė užima vietą kietajame diske. Jei jūsų kompiuteryje yra mažai atminties, pašalinkite nenaudojamą naršyklę, kad liktų daugiau vietos failams ir programoms.

Šaltinis: http://www.securitygeeks.net

Didžiausi duomenų apsaugos pažeidimai 2013 metais

spyna

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įpusėjus 2013 metams, buvo surūšiuoti begaliniai duomenų apsaugos pažeidimai,  kurie jau įvyko, ir buvo nuspręsta kurie tikriausiai yra svarbiausi 2013 metų įvykiai iki šiol.

„LivingSocial“
„Dayly deal“ svetainė „LivingSocial patvirtino“ , kad buvo įsilaužta į jų kompiuterinių sistemų duomenų bazes. Po įsilaužimo kompanija atnaujino savo slaptažodžių šifravimo metodą, šis pažeidimas paveikė daugiau nei 50 milijonų vartotojų. Vardai, elektroninio pašto adresai, gimimo datos ir slaptažodžiai buvo pavogti.

Vašingtono valstijojos administracinė teismų tarnyba
Per įsilaužimą į Vašingtono valstijos administracinės teismų tarnybos viešąją internetinę svetainę, buvo atverti slapti asmenų duomenys ir pažeistos jų bylos valstybineje teismų sistemoje. Vardai, socialinio draudimo numeriai, vairuotojo pažymėjimų numeriai taip pat buvo atverti.

Evernote
Populiarioji internetinė užrašų svetainė „Evernote“ turėjo iš naujo nustatyti visus savo penkiasdešimties milijonų vartotojų slaptažodžius, poto kai buvo aptiktas jų tinklo pažeidimas. Bendrovė nerado jokių požymių, kad turinys ar mokėjimo informacija buvo pavogta. Tačiau vardai, elektroninio pašto adresai ir užšifruoti vartotojų slaptažodžiai buvo atverti.

Drupal.org
Atvirojo kodo turinio valdymo platformos serveriai buvo „nulaužti“ ir pavogta maždaug milijono vartotojų konfidenciali informacija. Saugumo sumetimais, bendrovė atkūrė visus slaptažodžius. Vartotojų vardai, elektroninio pašto adresai, informacija apie gyvenamąją vietą ir užšifruoti slaptažodžiai – viskas buvo atskleista.

Federalinių rezervų vidaus svetainė
Federalai pripažino, kad kolektyviai veikiantys anonominai įsilaužė į vieną iš jų vidaus organų internetinę svetainę. Įsilaužėliai pavogė maždaug keturių tūkstančių bankų darbuotojų duomenis. Pašto adresai, telefonų numeriai, verslo el. pašto adresai ir faksų numeriai buvo atverti įsilaužėlių ir paskelbti internete.

Šaltinis: http://www.scmagazine.com

Keturi reikšmingi programišių nuteisimai 2013 metais

LulzSec „Sony Pictures“ “hakeris“
Kaltinamas, „hacktivist“ grupės narys, LulzSec federaliniame Los Andželo teisme buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir tūkstančiu valandų viešųjų darbų, už įsilaužimą į „Sony Pictures Entertainment“ sistemas.

„Subway“ restoranų „hakeris“
Cezar Butu, 27m. iš Rumunijos buvo nuteistas, JAV apygardos teisme Naujajame Hamšyre, kalėti 21 mėnesį už įsilaužimus į „Subway“ restoranų tinklo kreditinių kortelių apdorojimo sistemas 2011 metais.

„weev“
Andrew Aurnheimer, dar žinomas savo internetiniu slapyvardžiu „weev“ buvo nuteistas, federaliniame  teisme, 41 mėnesio laisvės atėmimo bausme už saugumo spragų atradimą ir panaudojimą „AT&T“ svetainėje, tai leido jam gauti duomenis apie maždaug 120.000 „Apple iPad“ vartotojų.

Rumunų sukčiai
Rumunijos piliečiai Bogdan Boceanu 30m. ir Andrei Bolovan 29m. turės kalėti JAV kalėjime už jų sukčiavimo sistemos naudojimą gaunant kelių bankų, „eBay“ ir „PayPal“ klientų prisijungimo duomenis. JAV apygardos teismas nuteisė Boceanu 80 mėnesių, o Bolovan 27 mėnesių laisvės atėmimo  bausmėmis.

Šaltinis: http://www.scmagazine.com

Mėnesio virusas: SCADA “pramoginė žvejyba”

Kas tai yra?

SCADA sistemos – tai duomenų surinkimo, stebėjimo, kontrolės ir valdymo programinė sistema. Duomenys yra surenkami nuotoliniu būdu, panaudojant GSM, GPRS, interneto, laidinį telefono ryšį ir pan. arba tiesiogiai prisijungus prie objekto.
• Gali būti naudojamos:
- elektros energijos pramonėje
- naftos perdirbimo pramonėje
- šilumos ūkio srityje
- vandens ūkio srityje
- chemijos pramonėje
- maisto perdirbimo pramonėje
- gyvenamųjų namų, viešosios ir administracinės paskirties pastatų telemetrijai.

Ar turėtumėte nerimauti?

Prieš keletą metų per SCADA tinklo integracijos testą, buvo nustatytas, nulio dienų pažeidžamumas per „SCADA“ programinę įrangą, kuri padėjo valdyti miesto vandens filtravimo procesus. Užpuolikai galėjo manipuliuoti vandens tiekimu, ir padaryti jį netinkamu gerti. Poveikis galėjo būti pakankamai žalingas, kad pakenktų vietinei laukinei gamtai.

Kaip galima to išvengti?

Jei jūsų organizacija naudoja SCADA sistemas, jūs turite daug darbo priešakyje, nes apmokymai turi vykti su daugybe gamintojų naudojančių šią technologiją. Dauguma sprendimų padaroma pagal mažus saugumo kodavimo standartus ir daugeliu atvejų, tai sukelia galimybę daug lengviau atrasti saugumo spragų nei, tokiose įmonėse kaip „Adobe“ ar „Microsoft“.

Šaltiniai: http://www.axis.lt/lt/, http://www.scmagazine.com/

Trys paprastos taisyklės perkant nešiojamąjį kompiuterį

tablet or laptop
Kiek RAM atminteis jums reikia? Kiek vietos kietajame diske? Ir kaip svarbu yra procesorius?

Daugybei žmonių sunku nuspręsti kokį kompiuterį pirkti ir jie dažnai klausia: „Ką turėčiau pirkti?“ „Ko man reikia?“ Taip pat vis dažniau užduodamas klausimas: „Ar pirkti planšetinį kompiuterį vietoj nešiojamo kompiuterio?“

Į užduodamus klausimus turi būti atsakyta konkrečiai ir tai nėra labai sunku. Planšetinį kompiuterį galima pirkti vietoje nešiojamo, jei viskas ką jūs darote, yra naršymas internete ir el. pašto skaitymas. Jei norite atlikti bet kokį sunkų darbą, nesvarbu  mokykloje, versle ar tiesiog kasdieniniame gyvenime, nešiojamas kompiuteris yra puikus pasirinkimas. Jis suteikia jums klaviatūrą, didesnį ekraną, didelės talpos kietąjį diską, bei suderinamumą su visomis jūsų mėgstamomis programomis.

Taigi, kokio nešiojamojo kompiuterio jums reikia, kokių specifikacijų ir kokių savybių?

1. Rinkitės nemažiau kaip 4GB RAM atminties

Šie keturi gigabaitai atminties tiems, kurie nelabai apkrauna kompiuterį. Su mažiau atminties jūsų sistema veiks lėtai, kai tik paleisite keletą daugiau resursų naudojančių programų ar vieną iš naujesnių žaidimų. Daugelis pigių nešiojamųjų kompiuterių turės tik 2 GB RAM, o tai tiesiog nėra pakankamai šiuolaikiniam kompiuteriui.

2. Jei galite sau leisti, įsigykite kompiuterį su SSD disku.

SSD – „Solid-State Drive“, tai yra kietasis diskas kuris neturi judančių dalių, todėl veikia greičiau, generuoja mažiau šilumos ir sunaudoja mažiau energijos nei tradiciniai kietieji diskai. Jūs sumokėsite daugiau už SSD diską ir turėsite mažiau vietos, bet kiek vietos jums ištikrųjų reikia? Dauguma žmonių, retai užpildo daugiau nei 100GB.

Nors 128GB SSD diskas gali atrodyti mažas lyginant su, tarkim, 500GB kietuoju disku, tačiau vien greičio skirtumas vertas papildomų pinigų. O jeigu jums būtinai reikia daugiau disko vietos, galite pirkti kompiuterį su dviem kietaisiais diskais: SSD disku sisteminiams failams, programoms ar žaidimams, bei su įprastu magnetiniu disku nuotraukoms, filmams, muzikai ar kitiems failams.

3. Išbandykite prieš pirkdami.

Nors šiais laikais daugkas kompiuterinę techniką perka internetu, vis dar yra vietų, kur galite nueiti ir išbandyti nešiojamąjį kompiuterį. Ir tai yra, ką jūs tikrai turėtumėte padaryti.

Žinoma, galite pirkti internetu grįsdamiesi specifikacijomis ir kaina, bet jūs liksite skolingi sau klaviatūros ir pelės manipuliatoriaus testavimą. Įsitikinkite, kad jie yra patogūs bei gerai reaguoja. Be to, patikrinkite ar ekranas nėra blizgus, nes tai vargina akis. Pabandykite padėti rankas ant kompiuterio, kad įsitikintumėte ar bus patogu juo naudotis, bei įvertinkite kompiuterio dizainą, juk tokį daiktą perkate ne vienai dienai, todėl norėtųsi, kad jis būtų netik galingas, bet ir gražus.

Dar viena taisyklė.

Atkreipkite dėmesį, kad nepaminėjome procesoriaus, jeigu jūs nedirbsite su vaizdo redagavimo programomis ir  nežaisite aukštos grafikos žaidimų, procesorius tiesiog nėra didelis faktorius, nes visi šiuolaikiniai procesoriai yra pakankamai galingi. Tačiau jeigu norėsite kompiuterio žaidimams ar darbui su vaizdo medžiaga, patartina rinktis keturių branduolių procesorių, bei galingą vaizdo plokštę.

Šaltinis: http://www.itnews.com